Trumpa mikroskopinių stebėjimo technologijų plėtros istorija
May 31, 2018
Be mikroskopo struktūros plėtros, mikroskopiniai stebėjimo metodai taip pat nuolat tobulina: 1850 m. Atsirado poliarizuota šviesos mikroskopija; trukdžių mikroskopija įvyko 1893 m .; Olandų fizikas Zernike sukūrė fazinio kontrasto mikroskopą 1935 metais. 1953 m. Jis laimėjo Nobelio premiją fizikoje. Klasikinė optinė mikroskopija yra tik optinių komponentų ir tiksliųjų mechaninių komponentų derinys. Jis naudoja žmogaus akis kaip imtuvą, kad stebėtų padidintą vaizdą.
Istorijos raida
Jau pirmąjį šimtmetį pr. Kr. Žmonės atrado, kad žiūrėdami mažus daiktus per sferinius skaidrius objektus, jie gali būti išsiplėtę ir vaizduoti. Vėliau mes palaipsniui sužinojome apie sferinio stiklo paviršiaus energijos teisę, kad objektas būtų išplėsstas.
1590 m. Akinių gamintojai Nyderlanduose ir Italijoje sukūrė mikroskopų panašias stiprinimo priemones.
Maždaug 1610 m. Italijos Galileo ir Vokietijos Kepleris pakeitė atstumą tarp objektyvo ir okuliaro, studijuodami teleskopus. Elektroninės svarstyklės buvo naudojamos siekiant gauti pagrįstą mikroskopo optinio kelio struktūrą. Optikos amatininkai tuo metu užsiėmė mikroskopų gamyba. Skatinimas ir tobulinimas.
XVII a. Viduryje Robertas Hookas iš Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų Leeuwen Hoekas padarė neįtikėtiną indėlį į mikroskopo plėtrą.
Maždaug 1665 m. Kablys pridėjo šiurkščius ir gražius judesio fokusavimo mechanizmus, apšvietimo sistemą ir darbastalį, kuris mikroskopu nuvežė pavyzdžių egzempliorius. Šios dalys nuolat tobulinamos, kad taptų pagrindine šiuolaikinių mikroskopų dalimi.
Nuo 1673 m. Iki 1677 m. Leeuwe Hoek padarė didelės apimties magneto stiklo tipo mikroskopą ir skalės gamintojai, iš kurių devyni iki šiol buvo išsaugoti. Hooker ir Leeuwenhoek padarė puikius pasiekimus, tiriant gyvūnų ir augalų mikrostruktūrą naudodamiesi savo namų mikroskopais.
XIX amžiuje aukštos kokybės achromatinio panardinimo objektyvo išvaizda žymiai pagerino mikroskopo gebėjimą stebėti smulkias struktūras. 1827 m. Amichas pirmą kartą naudojo panardinamąjį tikslą.
1970-aisiais Vokietijos Abbe laidavo klasikinį teorinį mikroskopo vaizdavimo pagrindą. Visa tai paskatino sparčią mikroskopų gamybos ir mikroskopinių stebėjimo technologijų plėtrą ir suteikė galingų priemonių bakterijų ir mikroorganizmų atradimui biologų ir medicinos mokslininkų, įskaitant Kochą ir Pasterą, XIX a. Antrojoje pusėje.
Be mikroskopo struktūros plėtros, mikroskopiniai stebėjimo metodai taip pat nuolat tobulina: 1850 m. Atsirado poliarizuota šviesos mikroskopija; trukdžių mikroskopija įvyko 1893 m .; Olandų fizikas Zernike sukūrė fazinio kontrastingumo mikroskopą 1935 metais. 1953 m. Jis laimėjo Nobelio premiją fizikai.
Klasikinė optinė mikroskopija yra tik optinių komponentų ir tiksliųjų mechaninių komponentų derinys. Jis naudoja žmogaus akis kaip imtuvą, kad stebėtų padidintą vaizdą. Vėliau fotografavimo įtaisas buvo pridėtas prie mikroskopo, o fotografijos plėvelė buvo naudojama kaip imtuvas, kurį galima įrašyti ir saugoti. Šiuolaikiniais laikais mikroskopų imtukais dažniausiai naudojami fotoelektriniai įtaisai, televizijos kamerų vamzdeliai ir įkrovimo jungtys. Kartu su mikrokompiuteriais jie sudaro pilną vaizdo informacijos kaupimo ir apdorojimo sistemą.
Optinis lęšis, pagamintas iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos su išlenktu paviršiumi, gali didinti ir vaizduoti objektą. Šanchajaus elektroninės svarstyklės ir optinė mikroskopija naudoja šį principą, kad padidintų mažus objektus tokio dydžio, kuris būtų tinkamas žmogaus akims.
Šiuolaikiniai optiniai mikroskopai paprastai naudoja dviejų pakopų didinimą, kurį atlieka objektyvai ir okuliarai. Objektas, kurį reikia stebėti, yra prieš objektyvų objektyvą, o objektyvas padidinamas pirmojo lygio ir tampa apverčiamu realybės vaizdu. Tikrasis vaizdas toliau plėsis okuliaru, kad sudarytų virtualų vaizdą. Žmogaus akis mato virtualų vaizdą. Bendras mikroskopo padidinimas yra objektyvo padidinimo ir okuliaro padidinimas. Padidinimas reiškia tiesios linijos dydžio padidinimo santykį, o ne plotą.
Mikroskopo vystymosi istorija
Anksčiau žmonės žinojo, kad tam tikri optiniai įtaisai gali "padidinti" objektus. Pavyzdžiui, "Filmo raštuose" įrašomas įgaubtas veidrodis, kuris gali padidinti objektą. Kada buvo išrastas išgaubtas lęšis, patikrinimas gali būti neįmanomas. Iškilioji lęšiai. Kartais žmonės vadina tai "didintuvu" - jis gali sutelkti dėmesį į saulę, bet taip pat leidžia pamatyti padidintą objektą, nes išgaubtas objektyvas gali nukreipti šviesą. Ką pamatysite per išgaubtą objektyvą iš tikrųjų yra iliuzija. Griežtai kalbant, jis vadinamas virtualiu vaizdu. Kai objekto šviesa praeina pro išgaubtą lęšį, šviesa nukrypsta tam tikru būdu. Kai mes matome šviesą arba nesąmoningai tikime, kad jie vis dar plinta tiesia linija. Dėl to objektas atrodys didesnis nei iš pradžių.
Vienas išgaubtas objektyvas gali keletą dešimčių kartų padidinti objektą, kuris yra toli gražu nepakankamas, kad galėtume pamatyti kai kurių objektų duomenis. XIII a. Pradžioje pasirodė akiniai, pagaminti žmonėms su prastais regėjimais - stiklo lęšiu. Su tamsos, apimančios Europą per tūkstantį metų, išnykimas, atsirado įvairūs nauji išradimai. Mikroskopas yra vienas iš jų. Maždaug XVI a. Pabaigoje olandų optikas Zaccharias Janssen ir jo sūnus išleido keletą lęšių į cilindrą ir per cilindrą suprato, kad netoli esantys objektai buvo stebėtinai dideli, ty dabartinis mikroskopas ir teleskopo pirmtakė.
Jensenas padarė pirmąjį sudėtinį mikroskopą. Naudojant du išgaubtus lęšius, vienas išgaubtas lęšis dar padidina kitą gautą vaizdą. Tai yra pagrindinis sudėtinio mikroskopo principas. Jei vieną iš dviejų išgaubtų lęšių galima padidinti 10 kartų, o kitą galima padidinti 20 kartų, tada viso objektyvo surinkimo padidinimas yra 10 x 20 = 200 kartų.
Kompozicinis mikroskopas
1665 m. Britų mokslininkas Robertas Hookeris (žmonės gali būti labiau susipažinę su jo kitu atradimu: Hooke's Law) stebėjo kamščio gabaliukus savo mikroskopu, nenuostabu, kad yra "vieneto" struktūra. Kablys vadina juos "ląstelėmis". Tačiau Jenseno laikų sudėtinis mikroskopas iš tikrųjų neparodė savo galios, o jų didinimas buvo mažas. Olando Anthony Von Leeuwenhoeko (1632-1723) sukurtas mikroskopas atvėrė žmones. "Leeuwenhoek" nuo vaikystės išmoko akinių šlifavimo techniką ir norėjo padaryti mikroskopus. Jo sukurtas mikroskopas yra išgaubtas lęšis, o ne sudėtinis mikroskopas. Tačiau dėl savo įgūdžių viengubo mikroskopo didinimas buvo beveik 300 kartų didesnis nei bet kuris kitas mikroskopas.







